Kinija – didingų miestų ir nuostabios gamtos lopšys

Kinija – šalis, kurios kultūros ir istorijos šaknys buvo suleistos dar 2000 m. prieš mūsų erą. Tai yra viena didžiausių valstybių ne tik plotu, bet taip pat ir gyventojų skaičiumi – statistika rodo, kad kas penktas pasaulio gyventojas yra kinas. Nors Kinijos kultūra ir gyvenimo tempas vakariečiams yra sunkiai suprantami, tačiau smalsūs turistai šią kelionių kryptį renkasi vis dažniau. O kaipgi kitaip – juk tokia gigantiška šalis tikrai turi, ką pasiūlyti keliautojams: Kinija pavergia senoviniais paminklais, įdomiomis istorinėmis vietomis, didingais miestais bei nuostabia gamta.

KLIMATAS

Kinija užima labai didelę teritoriją, todėl klimatas skirtingose vietovėse yra labai įvairus. Kinija patenka net į penkias klimato zonas, tačiau apibendrinus galima teigti, kad žiemos būna šaltos ir sausos, o vasaros – karštos ir lietingos. Į Kiniją rekomenduojama vykti kovo-gegužės arba rugsėjo-spalio mėnesiais, tačiau tai priklauso ir nuo turistus dominančio regiono.

Vidutinė oro ir vandens metinė temperatūra:

ĮDOMŪS FAKTAI APIE KINIJĄ

• Kinijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje (ji nusileidžia tik JAV);
• Honkongas yra daugiausiai dangoraižių turintis miestas;
• Kinams yra priskiriama daugybė išradimų: popierius, kompasas, mechaninis laikrodis, dantų šepetėlis, ir t.t.;
• Kinija stebina technologiniu pažangumu – net ir perkant iš gatvės prekeivių įprastai galima atsiskaityti naudojantis išmaniąja programėle;
• Didžioji kinų siena yra didžiausias žmogaus rankomis sukurtas statinys, besitęsiantis net 8 850 km.

KAIP PAŽINTI KINIJĄ?

Kinijos kelių infrastruktūra yra puikiai išplėtota, todėl turistams rekomenduojama rinktis viešąjį transportą – juo naudotis yra patogu ir nebrangu. Studentams yra suteikiamos nuolaidos naudotis viešuoju transportu – mėnesio abonementas kainuoja 15-30 €. Visus šalies miestus galima pasiekti keliaujant autobusais ar taksi automobiliais, o didžiuosiuose miestuose yra puikiai išvystyta metro sistema. Jei tektų įveikti didelius atstumus, pravartu rinktis keliones lėktuvu arba traukiniu (modernūs traukiniai gali išvystyti net 300 km/h greitį). Naudotis taksi paslaugomis yra ganėtinai nebrangu, tačiau mažesniuose miestuose vairuotojai neretai nesupranta angliškai, todėl pravartu pasiruošti svarbiausių frazių atmintinę kinų kalba.

KINIJOS VIRTUVĖ

Kinų virtuvėje vyrauja keturios pagrindinės taisyklės: suteikti valgiams tinkamą skonį, spalvą, kvapą ir formą. Šioje virtuvėje naudojama viskas, ką duoda gamta, – neretai teigiama, kad nėra nevalgomo maisto, yra tik netikę virėjai. Maisto ruošime naudojami produktai turi būti natūralūs ir kuo mažiau apdoroti, kad juose būtų išsaugoma gyvybinė energija. Visi patiekalų ingredientai yra supjaustomi kąsnio dydžio gabalėliais, mėsa, daržovės ir žuvis yra apdorojami kiek įmanoma trumpiau, kad maisto produktai neprarastų skonio ir maistinių savybių. Įprastai valgiai yra ruošiami gana nedidelėmis porcijomis (atsižvelgiama į svečių skaičių), tačiau labai iškilmingų vakarienių metu įprasta ruošti net 18 valgių! Kinijoje populiaru valgyti keptą antį, jūros gėrybių sriubą, ryklio pelekus su migdolais, varlių šlauneles. Restoranuose užsakomo maisto porcijos dažniausiai yra skirtos dviems asmenims.

Tradiciniai patiekalai, kurių verta paragauti nuvykus:

• Bō cài miàn – tradiciniai ryžių makaronai su špinatais ir pagardais;
• Kǎo ròu – ant grilio kepta mėsa;
• Liáng cài – šaltas vegetariškas užkandis;
• Chòu dòu fu – tofu sūris su padažu (nors šio patiekalo kvapas nėra pats maloniausias, tačiau skonis tikrai neblogas);
• Jiǎo zi – kiniški koldūnai.

Kinijos alkoholiniai gėrimai:

• Tsingtao alus;
• Baijiu – stiprus tradicinis likeris.

NAUDINGA INFORMACIJA

Kalba: kinų.

Valiuta: Kinijos juanis (1 € - 7,72 CNY).

Kelionės dokumentai: keliaujantiems į Kiniją reikia turėti pasą ir Kinijos vizą. Nuo 2018 metų liepos 24 d. norintys keliauti į Kiniją turi atvykti į konsulatą ir palikti biometrinius duomenis (pirštų atspaudus).

Religija: didelė dalis Kinijos gyventojų nepriskiria savęs nė vienai religijai. Dauguma jų tiki į dvasią, o maldos namuose lankosi tik dėl tradicijų išsaugojimo. Kas trečias Kinijos gyventojas save įvardina kaip religingą asmenį, du trečdaliai jų priskiria save daoistams-budistams, o likusi dalis – krikščioniams ir musulmonams.

Etiketas: kai kuriuose Kinijos regionuose nemandagu palikti visiškai tuščią maisto lėkštę, nes tokiu gestu tarsi sakoma, kad maisto buvo patiekta per mažai. Įprastai pirmas turi pradėti valgyti vyriausiasis asmuo, o vėliau prisijungia ir kiti. Kinai yra labai prietaringi, todėl tuomet, jei norėtumėte įteikti dovaną, venkite dovanoti laikrodį (kinų manymu, tokiu gestu linkima mirties).

Arbatpinigiai: Kinijoje arbatpinigių dažniausiai nepaliekama, nes toks iš pažiūros mandagus gestas gali įnešti gana nemažai sumaišties. Arbatpinigių galima palikti ekskursijos gidui ir vairuotojui, tačiau nenustebkite, jei jūsų duodamų arbatpinigių bus atsisakyta.

Sveikata: negerkite vandens iš čiaupo. Nors skiepai nėra privalomi, tačiau likus 2 mėnesiams iki kelionės rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A, hepatito B bei vidurių šiltinės.

Saugumas: turistai Kinijoje yra gerbiami, tačiau patartina saugotis kišenvagių.

Lauktuvės: arbata, smulki elektronika, šilko dirbiniai, indai, saldumynai, popieriniai karpiniai.

KĄ PAMATYTI? KUR PAILSĖTI?

Uždraustasis miestas – viena didžiausių Kinijos turizmo įžymybių. Tai yra didžiausi ir geriausiai išsilaikę rūmai visame pasaulyje – prieš 500 metų šiuose rūmuose gyveno šalį valdę Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriai, kurių valdymo laikais kitiems asmenims į rūmus buvo draudžiama įeiti. Šių rūmų kompleksą sudaro net 980 pastatų! Priešais Uždraustąjį miestą puikuojasi didžiausia pasaulyje Tiananmeno aikštė, kuri gali sutalpinti net milijoną žmonių. Viešint Pekine nepamatyti Uždraustojo miesto būtų tikra nuodėmė!

Didžioji Kinijos siena – vienas populiariausių objektų, kurį tikisi pamatyti kone kiekvienas keliautojas. Tai – vienas iš septynių pasaulio stebuklų, kuris palieka tikrai didelį įspūdį net ir nesidomintiems istorija. Didžiosios Kinijos sienos statybos buvo pradėtos valdant pirmajam Kinijos imperatoriui Čin Ši Huangdi ir truko ne vieną amžių (statybos buvo pabaigtos valdant Mingų dinastijai 1368-1644 m.)

Didysis Lešano Buda – tai didžiausia pasaulyje stačioje uolienoje išskaptuota Budos skulptūra, kurios dydis siekia net 70,7 m. Šią skulptūrą galima pamatyti Sičuano provincijoje tarp trijų upių (Min, Dadu ir Čingji) sankirtos.

Geltonasis kalnas, kitaip dar vadinamas Huan Sanu, – tai kalnas, esantis rytinėje Kinijos dalyje, į pietvakarius nuo Šanchajaus. Jei kelionės į Kiniją metu norėsite pasigrožėti nuostabia gamta, šis objektas neabejotinai paliks tikrai didelį įspūdį. Įdomu tai, kad Geltonąjį kalną sudaro ne viena viršūnė – jų yra net 72!

Dziudžaigou slėnis – tai dar viena Kinijos vieta, kuri pavergs gamtos mylėtojų širdis. Dziudžaigou slėnis priklauso Mino kalnams, esantiems Tibeto kalnyno pakraštyje. Šios vietovės kraštovaizdis tikrai džiugina akį: čia lankydamiesi pamatysite vešlias medžių giraites, spalvingus ežerėlius (jų suskaičiuojama net 114), krioklius bei smailas uolas.

Terakotos armijos kapavietė – tai vieta, kuri bene labiausiai apipinta legendomis. Ši vietovė buvo atrasta tik 1974 metais. Atliekant kasinėjimus buvo rasta net 8000 žmogaus ūgio molinių figūrų, molinių arklių bei vežimų. Manoma, kad šioms figūroms galėtų būti daugiau nei 2000 metų. Šią vietovę rasite netoli Sianio miesto kalvotų apylinkių esančioje Lintongo gyvenvietėje.

Lotoso kalnai tokį pavadinimą gavo dėl formos panašumo į besiskleidžiantį lotoso žiedą. Šie nuostabaus grožio kalnai stūgso šalia senosios Kinijos sostinės Siano. Keliaujant naujuoju greitkeliu iš Huajino miestelio į Sianą pateksite per maždaug 1,5 h, o pakeliui galėsite aplankyti Terakotos armijos kapavietę.

Jungango urvai – tai olose iškaltos budistų šventyklos ir skulptūros. Kompleksą sudaro net 252 urvai, kuriuose galima išvysti daugiau nei 51 000 statulų. Juntango urvai yra nutolę maždaug 16 km į Vakarus nuo Datongo miesto.

Juanjango ryžių terasos – viena lankomiausių vietų Kinijoje. Tai – pasakiško grožio kampelis, esantis Kinijos pietuose, maždaug 50 km nuo Vietnamo. Šioje vietovėje ryžiai pradėti auginti maždaug prieš 1300 metų, o šiandien čia išsidriekusios milžiniško dydžio ryžių terasos su modernia drėkinimo sistema. Juanjango ryžių terasos įspūdingiausiai atrodo lapkričio-balandžio mėnesiais, tačiau čia apsilankyti galima ištisus metus.

„Avataro“ kalnai – tai po Džeimso Kamerono filmo „Įsikūnijimas“ pasirodymo išgarsėjusi vietovė. Šie kalnai yra Džangdziadzie Kinijos nacionalinio parko dalis, kuri džiugina nuostabaus grožio kanjonais, miškais ir kriokliais. Į kalnus galima pasikelti funikulieriumi, Bailongo liftu arba kopti pėsčiomis.

Čengdu pandų veisimo ir tyrimo centras tikrai sužavės gyvūnų mylėtojus. Čia galėsite pasigrožėti Didžiosiomis pandomis, kurios yra laikomos Kinijos nacionaliniu turtu. Didžiųjų pandų laukinėje gamtoje gyvena vos pusantro tūkstančio, todėl į jų globą ir veisimą investuojamos milžiniškos pinigų sumos.

Pingjao miestelis jus nukels kelis šimtus metų į praeitį. Pingjao miestelis 1997 metais buvo įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, ir nuo to laiko buvo dedamos ypatingai didelės pastangos išsaugoti miestelio autentiškumą. Tai – geriausiai išlikęs siena apsuptas miestas visoje Kinijoje, kuris naktį apšviečiamas raudonais kiniškais žibintais. Vos tik praversite miestelio vartus, pasijusite atsidūrę visiškai kitame pasaulyje, o šį įspūdį galėsite dar labiau sustiprinti, jei apsistosite tradiciniuose svečių namuose – čia savo kailiu pajusite, kaip Kinijoje buvo gyvenama prieš kelis šimtus metų.

Fudziano provincija garsėja klestinčiais uostais, nuostabiais kalnais ir ypatingai vertinama Ulongo arbata. Ši arbata yra naudojama arbatos gėrimo ceremonijose, kurių metu stengiamasi atskleisti pačias geriausias arbatos savybes.

Japonija – užburianti tekančios saulės šalis

Japonija kasmet pritraukia milijonus turistų iš įvairių pasaulio šalių, ir taip nutinka tikrai ne be priežasties. Tekančios saulės šalis vilioja išskirtine kultūra, nuostabia architektūra, puikiu maistu ir, žinoma, daugybe lankytinų objektų, kurių Japonijoje tikrai nestinga.

KLIMATAS

Japonijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Šalis yra labai ištįsusi, todėl keliaujant iš Šiaurės į Pietus klimatas yra kintantis. Čiūgoku ir Šikoku kalnai nuo vėjų apsaugo dalį Japonijos, todėl šiai teritorijai yra būdingas švelnesnis klimatas. Šioje šalyje geriausia lankytis pavasarį arba rudenį, nes birželio mėnesį prasideda lietingasis sezonas, o liepą ir rugpjūtį termometro stulpelis gali rodyti net 40 laipsnių Celsijaus. Įdomu tai, kad meteorologinės tarnybos kovo pradžioje pateikia prognozes, kada prasidės sakurų žydėjimas.

Vidutinė oro ir vandens metinė temperatūra:

ĮDOMŪS FAKTAI APIE JAPONIJĄ

• Maždaug 70 procentų Japonijos teritorijos užima kalnai. Šioje šalyje suskaičiuojama net 200 ugnikalnių;
• Nedarbo lygis Japonijoje yra mažesnis nei 4 procentai;
• Archeologai nustatė, kad Japonijoje buvo gyvenama dar prieš 30 000 metų iki mūsų eros;
• Arbūzai Japonijoje yra vieni brangiausių vaisių. Už kilogramą arbūzo tektų sumokėti maždaug 20 eurų;
• Japonijoje gyvena apie 50 000 žmonių, kurie yra vyresni nei 100 metų;
• Japonijoje beveik nėra imigrantų – jie sudaro vos 2 procentus gyventojų.

KAIP PAŽINTI JAPONIJĄ?

Japonija garsėja itin puikiu susisiekimu: miestuose ir tarp jų yra pritaikyta moderni traukinių sistema (traukiniai gali išvystyti net iki 320 km/h greitį). Kelionės autobusu yra pigesnės nei traukiniu, toks transportas tinkamas ir tada, kuomet tenka įveikti gana didelius atstumus. Jei norima kuo greičiau pasiekti tolimas šalies vietas, taip pat galima rinktis keliones lėktuvu. Japonija yra sudaryta net iš 6800 salų – daugelį jų galima pasiekti plaukiant laivu. Taip pat keliautojai turi galimybę rinktis automobilių nuomos paslaugas, tačiau toks pasirinkimas nėra labai populiarus (nuomos kaina yra gana didelė, o viešasis transportas šalyje yra puikiai išvystytas).

JAPONIJOS VIRTUVĖ

Japonijos virtuvės valgiai yra vieni sveikiausių. Patiekalų gamyboje yra naudojama nedaug riebalų ir padažų (sojų padažas yra pats populiariausias). Maisto ruošime gausiai naudojami ryžiai, batatai ir kitos daržovės, vaisiai, jūros gėrybės, sojos, žuvis. Kiauliena ir jautiena Japonijoje vis dar nėra labai populiari, tačiau pastebėta, kad jos suvartojimas gerokai išaugo padidėjus turistų skaičiui. Ruošiant valgius yra laikomasi trijų pagrindinių taisyklių: rūpinamasi, kad maistas būtų natūralus, atsiskleistų geriausios skonio ir kvapo savybės, o patiektas valgis atrodytų estetiškai. Japonijoje įprasta kiekvienam asmeniui maistą serviruoti prie atskiro stalelio. Maistas patiekiamas smulkiai supjaustytas, visi valgiai patiekiami atskiruose indeliuose. Įprasta valgyti pagaliukais (lazdelėmis valgoma net ir sriuba – pirmiausia suvalgomi tirščiai, o tuomet išgeriamas skystis).

Tradiciniai patiekalai, kurių verta paragauti nuvykus:

• Tempura Maki – žuvų skraiduolių ikrai su traškia tešlos plutele;
• Yaki Mariawase – ant iešmelių suvertos krevetės;
• Suši – ryžių ritinėliai su žuvimi, agurkais, grybais, tofu, ir t.t.;
• Kacudon – kiaulienos šašlykas, gaminamas iš mėsos maltinių;
• Yakitori – vištienos šašlykas su daržovėmis;
• Ramen – sultinys su makaronais ir kiauliena;
• Gyoza – tradiciniai koldūnai.

Japonijos alkoholiniai gėrimai:

• Sake – tradicinis Japonijos alkoholinis gėrimas, gaminamas iš ryžių;
• Vietinis alus.

NAUDINGA INFORMACIJA

Kalba: 99 proc. Japonijos gyventojų gimtoji kalba yra japonų. Miestų gyventojai bei turizmo centrų darbuotojai moka anglų kalbą.

Valiuta: jena (1 jena – 0,01 €).

Kelionės dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečiams viza nėra reikalinga, tačiau keliaujant būtina turėti pasą (asmens tapatybės kortelė netinka). Beviziu režimu 180 dienų laikotarpiu galima išbūti ne daugiau nei 90 kalendorinių dienų.

Religija: pagrindinė Japonijos religija – šintoizmas.

Etiketas: Japonijoje nėra įprasta pernelyg ilgai žvelgti pašnekovui į akis, nes tai laikoma agresijos ženklu. Jei valgydami naudosite lazdeles, jomis nebarbenkite, ir šiukštu nesmeikite lazdelių į indelį su ryžiais, nes japonams tai reiškia užuominą apie mirtį.

Arbatpinigiai: Japonijoje nėra įprasta palikti arbatpinigių, tam tikrose situacijose tai gali būti laikoma dideliu įžeidimu.

Sveikata: rekomenduojama negerti vandens iš čiaupo.

Saugumas: Japonija yra viena iš saugiausių valstybių pasaulyje. Nors nusikaltimų skaičius yra labai nedidelis, tačiau rekomenduojama pasisaugoti kišenvagių.

Lauktuvės: tradiciniai japonų drabužiai (Yukata), vėduoklės, valgymo lazdelės, Kendama žaidimas, elektronika, vietiniai saldumynai.

KĄ PAMATYTI? KUR PAILSĖTI?

Tokijas – Japonijos sostinė, kuriai apžiūrėti prireiks maždaug dviejų dienų. Viename didžiausių pasaulio miestų rasite daugybę lankytinų objektų: rekomenduojama užsukti į Nacionalinį šiuolaikinio meno muziejų, aplankyti Bridžstono dailės muziejų, Tokijo dailės muziejų, apžiūrėti įspūdingus Imperatoriaus rūmus (tai – vienas gražiausių ir didingiausių statinių visame mieste). Taip pat verta aplankyti Meno ir istorijos muziejų, kurį supa preciziškai išpuoselėti tradiciniai japonų sodai. Tokijuje nestinga žaliųjų zonų, kurioms viešnagės metu taip pat rekomenduojama skirti šiek tiek laiko.

Niko – tai kalnuotos vietovės miestelis, esantis 140 km nuo Tokijo. Turistus šis miestelis vilioja senoviniais pastatais, šventyklomis ir nuostabiu kraštovaizdžiu. Vienas populiariausių objektų – Niko šventyklų kompleksas, kuris yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Gamtos mylėtojams taip pat neteks nusivilti – miestelis yra apsuptas kalnų, čia galima rasti nedidelių ežerėlių bei karštų versmių.

Kiotas – tai senoji Japonijos sostinė, esanti Honšiū saloje. Šiandien Kiotas yra pagrindinis kultūros, istorijos ir pramonės centras, kuris yra itin mėgstamas turistų. Kioto senamiestyje yra net 14 istorinių paminklų, kurie įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Viešint Kiote rekomenduojama pamatyti Todži šventyklą, Kiemidzu-dera budistų šventovę, Saihodži vienuolyną, Šiuolaikinės dailės muziejų, Kioto valstybinį muziejų bei Kioto tradicinių amatų muziejų. Vienas įspūdingiausių objektų – Kiyomizudera šventykla, stūgsanti šalia krioklio. Tai yra garsiausia šventykla visoje Japonijoje, nuo kurios terasos atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

Himedži pilis yra viena lankomiausių visoje šalyje. Tai – tikras architektūrinis šedevras, kurio nesugriovė net prasiautęs Antrasis pasaulinis karas. Dėl savo spalvos šis statinys yra pramintas Baltojo garnio pilimi. Šis objektas yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Pilis stūgso Himedžio mieste, esančiame Honšiū salos pietvakariuose.

Fudži kalnas – vienas įspūdingiausių objektų visoje Japonijoje. Šis aukščiausias šalies kalnas siekia net 3776 m aukštį ir yra laikomas Japonijos simboliu. Fudži kalnas yra vis dar aktyvus ugnikalnis, tačiau paskutinis išsiveržimas buvo užfiksuotas ganėtinai seniai – 1707 metais. Kiekvienais metais į Fudži kalną užkopia apie 200 000 žmonių: nors ši užduotis nebus pati paprasčiausia, tačiau pastangos tikrai atsiperka.

Beždžionių kurortas – tai geizeriais ir karštosiomis versmėmis garsėjantis slėnis. Karštų versmių gydomosios savybės yra itin vertinamos, tad nieko keisto, kad ši vietovė yra gausiai` lankoma ne tik turistų, bet taip pat ir vietinių gyventojų. Keliautojams ypatingai didelį įspūdį palieka čia besilankančios makakos, kurios taip pat neatsisako karštųjų versmių teikiamų malonumų.

Japoniški sodai garsėja itin aukštu estetikos lygiu. Meistriškos augalų kompozicijos yra populiarios visoje šalyje, tačiau gražiausiu sodu yra laikomas Ritsurin parkas. Taip pat turistams rekomenduojama aplankyti Kairakuein, Kenrokuen ir Korakuen parkus.

Hirošima – po visiems žinomos tragedijos atsigavęs miestas, kuriame šiandien ir vėl verda įprastas gyvenimas. Hirošima buvo visiškai sugriauta, todėl lankytinų objektų nėra labai daug. Vienas jų – tai Hirošimos taikos memorialas.

Aošimos sala – netoli Japonijos krantų įsikūrusi sala, kuri dar žinoma kaip Kačių sala. Šiandien šioje saloje gyvena vos 13 žmonių, tačiau kačių čia suskaičiuojama net 130! Kadaise čia buvo atgabentos katės, kad išgaudytų saloje esančias peles, o tuometiniams gyventojams (jų buvo apie 1000) kačių draugija buvo tikrai maloni. Deja, laikui bėgant žmonės iš salos išsikraustė ieškodami geresnių darbų, o katės čia taip ir liko.