Žemėlapis

Apie kryptį

Sidė (Side) - nedidelis kurortinis miestelis, įsikūręs prie Viduržemio jūros šalies pietuose, 75 km. atstumu nuo Antalijos, netoli vienos seniausių Turkijos gyvenviečių - Sidos.  Manoma, kad miestas buvo įkurtas graikų kolonistų maždaug XVII amžiuje prieš Kristų. Patogi geografinė padėtis ir derlingos žemės traukė daugelio senovės užkariautojų dėmesį. Miestas dažnai keitė savo valdovus. Likijos gyventojai, persai, Aleksandras Didysis - tai tik nedidelis šio miesto užkariautojų sąrašas. Likus kelioms dešimtims metų iki Kristaus gimimo, miestas pateko į Bergamo karalystės valdžią. Pasinaudojęs patogia padėtimi, naujasis valdovas pavertė miestą svarbiu uostu, kurio griuvėsiai išliko iki šių dienų. Senovėje Sidė buvo žinoma kaip uostas, kur buvo pardavinėjami vergai.  Po senovinės metropolijos žlugimo, daugelį metų čia buvo mažas žvejų kaimas, bet praėjusio amžiaus pabaigoje pradėta investuoti į turizmo verslą. Šio kurorto pavadinimą išvertus į lietuvių kalbą reikštų granatą (vaisių).

Artėdami prie Sidės pirmiausia pamatysite akvedukus, miesto sienos likučius ir nimfėją (dekoratyvinį fontaną), į kurį vanduo iš Melaso (dabartinės Manavgato) upės tekėdavo 30 kilometrų ilgio dviaukščiu akveduku, pastatytu ant arkų. Į namus vanduo iš miesto vandens saugyklų atitekėdavo moliniais vamzdžiais. Mieste išlikę didžiuliai Sidės amfiteatro talpinusio 15 000 žmonių  likučiai, didingumu nustebins II a. Apolono ir Atėnės šventovės. Senovinėje romėnų pirtyje įrengtas muziejus, kuriame galima pamatyti tris statulas, vadinamas Trimis gracijomis,  Heraklio, laikančio Hesperidžių aukso obuolius, skulptūrą, bei ne vieną puikų marmuro sarkofagą.

Miestas keri ne tik savo istoriniu palikimu, bet ir gamtos grožiu. Už 7 km nuo miesto yra nuostabūs, vieni garsiausių šioje upės vagoje Manavgato kriokliai.

Kumkoy - arčiausiai Sidės poilsiautojų pamėgta įlanka. Viešbučiai čia turi patogius paplūdimius, su smulkiu ir šviesiu smėliu ir palengva gilėjančia jūra.  Toliau į vakarus, apie 14 km nuo Sidės, įsikūrusi kurortinė zona Colakli, kur prie smėlio paplūdimių driekiasi didelių ir solidžių 4-5* viešbučių eilė. Į rytus nuo Sidės - kurortinė zona Sorgun. Ją poilsiautojai pamėgo dėl nepakartojamo pušyno, kuris supa visus čia esančius viešbučius.

Lankytinos vietos

• Kapadokija (Kapadokya) garsėja kaip vienas iš keisčiausių kraštovaizdžių Žemėje. Šioje vietovėje pilna unikalių geologinių darinių, istorinių ir kultūrinių paminklų. Prieš milijoną metų, kai šiame regione buvo aktyvūs vulkanai, tekanti lava užliejo didelį plotą, taip suformavo plynaukštę. Vėliau vykstant erozijai  formavosi kitoks vaizdas. Klintinis tufas byrėjo, bazaltas dūlėjo – taip susiformavo įdomios stulpinės ar piramidės formos uolos.  Tai - UNESCO saugomas nacionalinis parkas, kuris paliks neišdildomą įspūdį. Čia pamatysite minkštose uolose išskaptuotas bažnyčias, vienuolynus ir koplyčias. Šių pribloškiančių kūrinių ištakos siekia net XIX a. pr. Kr.
   
• Pamukalė (Pamukkale) tai viena iš žymiausių Turkijos vietų. Šis gamtos kūrinys, su daugybe kaskadų ir terasų, primena užšalusį krioklį. Turtingas druskų mineralinis vanduo tekėdamas kalnų šlaitais žemyn, netenka anglies dvideginio ir  apneša uolas kalkių sluoksniu. Laikui bėgant susiformavo kalkių terasos, baseinai, sienos. Kiekviena terasa turi nedidelį baseiną, kuriame vandens temperatūra apie 37 laipsnių. Pamukalės vandenyse senovėje maudydavosi graikų ir romėnų didikai, imperatoriai. Tai vienas svarbiausių Turkijos turistinių objektų, 1988 m. įtrauktas į UNESKO pasaulio paveldo sąrašą. Šalia šio gamtos stebuklo yra senovinio miesto Hierapolio, įkurto II a. pr. Kr., griuvėsiai su amfiteatru, talpinusiu 20000 žiūrovų, didžiausiu visoje Turkijoje nekropoliu, romėniškomis pirtimis, senovine pagrindine buvusio miesto gatve, bei Apolono šventykla.
   
• Aspendos (Aspendos) – kadaise buvęs svarbus prekybinis miestas, šiandien lankomas dėl čia išlikusio romėnų teatro, 40-yje marmuro sėdimųjų eilių sutalpindavusio apie 12 000 žiūrovų. Kiekvieną vasarą Aspendos teatre rengiamas operos ir baleto festivalis. Aspendos vietovėje taip pat neblogai išsilaikę maždaug I a. statyto akveduko griuvėsiai.
   
• Colakli yra mažas, puikus kurortas pietinėje Turkijoje. Yra žinomas dėl savo grožio, dėka puikių įspūdingų vaizdais į Viduržemio jūrą, nuostabių paplūdimių ir  aplinkinių kaimelių žavesio.
   
• Manavgat miestas gana garsus dėl upės, kuri teka per jį, jau nekalbant apie krioklius, įsiterpusius saugomų Tauro kalnų miškuose. Gražiai sutvarkytas upės parkas, su restoranais, tavernomis, kavinėmis ir barais, puikiai tinka praleisti vakarui ar pasivaikščioti.
   
• Konija (Konya) - vienas įdomiausių miestų islamo pasaulyje, kuriame įsikūrusi „besisukančių“ dervišų brolija, dar vadinama Mevlevi. Pats įdomiausias objektas Konijoje – Mevlanos muziejus, kuriame galima susipažinti su įvairiais dervišų ritualinėse apeigose naudojamais daiktais, pasigrožėti kilimų kolekcija. Įdomios ir originalios šios brolijos idėjos, apeigos bei jų tikėjimo išraiškos priemonės, susijusios su muzika ir ritualiniu šokiu, vadinamu Sema. Ši ceremonija veda pašėlusiu ratu aplink save besisukančius dervišus į dvasinę ekstazę, mistinę vienybę su Dievu ir absoliutų tobulumą.
   
• Termesas (Termessos) yra vienas iš unikaliausių antikinių miestų Turkijos teritorijoje, įsikūręs maždaug tūkstančio metrų aukštyje, Termessos nacionalinio parko teritorijoje. Kopdami po kalnus galėsite pasigrožėti ne tik atsiveriančiomis kalnų panoramomis, bet ir aukštai kalnuose išlikusiu antikiniu paveldu. Didžioji dalis įdomiausių objektų išsidėsčiusi šalia vadinamo Karalių kelio - 2 eilės išlikusių miesto sienų, gimnazija su termų kompleksu, Agora su nežinomu mauzoliejumi. Mieste buvo rastos net 6 įvairių dydžių ir tipų šventyklos.
   
• Demrė (Demre) – Kalėdų Senelio gimtinė. Demrės mieste pastatyta nedidelė bei jauki Šv. Mikalojaus – Kalėdų Senelio pirmtako – bažnyčia. Joje tebesaugomas sarkofagas, kuriame jis yra palaidotas. Šv. Mikalojaus bažnyčia laikoma trečia pagal svarbą Bizantijos architektūros religiniu pastatu Rytuose.  Už penkių kilometrų nuo pakrantės ruožo, tarp šiuolaikinio miesto Demre ir jūros, išsidėstę senovinio miesto Mira griuvėsiai. Šis žymus antikinių laikų politikos ir kultūros centras, iki XIV a. turėjo didelę įtaką viso regiono gyvenimui. Bizantijos imperatorius Teodosijus II, penktame amžiuje šį miestą buvo pavertęs Likijos karalystės sostine. Miesto nekropolis buvo įsikūręs uolos viršuje, kur dar ir šiandien galima pamatyti daugybę uolose iškaltų kapaviečių, papuoštų unikaliais ornamentais. Šalia kapaviečių labai gerame stovyje yra išlikęs amfiteatras, kurio orginalus architektūrinis ansamblis, daug pasako apie to meto vietinių   menininkų  skonį.
   
• Pergė (Perge) buvo svarbus miestasPamfilijoje (dabartinis Viduržemio jūros regionas). Hetitai jame apsigyveno apie 1500 m. pr. Kr. Per Pergę ėjo svarbus prekybinis kelias nuo Sidės. Šiame mieste popiežius Paulius pasakė savo pirmąjį pamokslą, todėl ši vieta laikoma to meto krikščionybės centru. V a. Pergė buvo vyskupo rezidencija ir jame stovėjo net trys bazilikos. Čia taip pat gyveno ir dirbo antikos laikų matematikas Apolonijus, kuris laikomas geometrijos pradininku.  Šiame mieste pamatysite antikinio teatro griuvėsius,  U formos stadioną, pirmosios Pergės bažnyčios liekanas, Agora aikštę supančias korintietiškas kolonas, romėniškas pirtis.
   
• Karain Magarasi (Karain Magarasi) -  yra viena iš įdomiausių istorinių bei archeologinių vietų ir didžiausia natūraliai susiformavusi ola Turkijoje.  Ji randasi už 27 km. į šiaurės vakarus nuo Antalijos, netoli kaimo Yağca. Ola sąlyginai padalyta į 7 sales, o salių pavadinimai žymimi lotyniškomis raidėmis pradedant raide A. Šioje oloje buvo rasti nedartaliečio kaulai, kurie laikomi pačiais seniausiais, rastais visoje dabartinės Turkijos teritorijoje. Oloje įkurtas nedidelis muziejus, kuriame eksponuojami archeologinių kasinėjamų metu oloje rasti senovėje gyvenusių žmonių namų apyvokos daiktai, medžioklės įrankiai iš akmens ir kaulo. Oloje daug gražių stalaktitų ir stalagmitų, gamtos suformuotų per daugybę metų.
   
• Silyon (Silyon) –  šio antikinio miesto griuvėsiai yra išlikę ant kalvos, prie nedidelio kaimo, esančio už 22 km. į rytus nuo Antalijos. Šis miestas garsus tuo, kad jo gyventojai sugebėjo pasipriešinti net Aleksandrui Didžiajam, kuris nesugebėjo jo užimti, skirtingai nuo Sidės ir Pergės miestų.1969 m. žemės drebėjimas sugriovė didelę dalį buvusio senovinio miesto, todėl iki šių dienų išliko tik nedidi miesto fragmentai.

Kada geriausia skristi į Sidę?

Turistinis sezonas Sidėje prasideda balandžio viduryje ir vidutiniškai  trunka iki spalio vidurio. Pavasarį ir rudenį oras yra švelnesnis ir nepaisant retų kritulių, oras labai tinkamas įvairioms ekskursijoms. Dauguma turistų čia atvyksta nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigoje, kai oro temperatūra viršija 30 ° C, tačiau dėka jūros vėjo ir netoliese esančių pušynų nėra taip karšta. Vykstant į ekskursijas vasarą, reikia prisiminti, kad   oro temperatūra kyla tolstant nuo jūros į šalies gilumą.

Kokia Turkijos valiuta ir kokios yra orientacinės kainos?

Turkijos valiuta yra turkiška lyra (YTL), 1 turkiška lyra lygi 100 kurušų. Beveik visuose miestuose yra valiutų keityklos, viešbučiuose ir kai kuriose parduotuvėse pinigai pirkėjams taip pat keičiami, tačiau nepalankiu kursu. Neturėtų kilti problemų atsiskaitant ir kreditine kortele, nes daugelyje vietų ją taip pat priima. Palyginant su mūsų kainomis, čia yra brangesnis benzinas. Maistas ir kitos kasdieninio naudojimo prekės yra pigesnės nei daugelyje Europos valstybių. Dauguma daržovių ir vaisių  yra auginami Turkijoje, todėl jie visada švieži ir pigūs. Turkijoje kainos labai skiriasi palyginus kainas tarp viešbučių parduotuvių, bei kurortų parduotuvių su turgaus kainomis.

Kur ir kokius suvenyrus įsigyti Sidėje?

Parduotuvės paprastai dirba nuo 9.00 - 13.00 val. ir nuo 14.00 - 19.00 val. Mažos parduotuvės kartais dirba ilgiau, tačiau griežtų darbo laiko taisyklių nėra, tačiau suvenyrus geriausia pirkti turguje, nes čia yra didesnis jų pasirinkimas, be to galima nusiderėti  mažesnę kainą. Dažnas poilsiautojas iš Turkijos parsiveža kaljaną(vandens pypkę), vario, sidabro arba aukso gaminių, rankomis austų audinių, saldumynų prieskonių ir be abejo mėlyno stiklo akį (boncuk), kuri kaip sakoma saugo nuo blogio.

Kokiai laiko juostai priklauso Turkija?

Turkija priklauso tai pačiai laiko juostai kaip ir Lietuva.

Kokiu transportu važinėti Sidėje?

Nebrangus ir dažnai kursuojantis transportas Sidėje yra maršrutiniai autobusiukai (dolmušai). Taksi(geltonos spalvos) paslaugos yra brangesnės, be to įsėdus į taksi vairuotojui reikia priminti, kad jis įjungtų taksometrą, nes dauguma taksi vairuotojų linkę sukčiauti ir padidinti kainą. Nuomotis automobilį Turkijoje gali asmuo, sulaukęs 21 m. ir turintis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Išvykstant į ilgesnę kelionę, dėl savo pačių saugumo, vertėtų apie kelionės maršrutą ir sugrįžimo laiką informuoti viešbučio administraciją.

Kokie paplūdimiai yra Sidėje?

Pagrindinis Sidės paplūdimys yra padengtas smėliu, tačiau į kai kuriuos privačių viešbučių paplūdimius gali įsiterpti ir smėlio-žvyro ruožai. Kurortinės zonos Kumkoy ir Colakli  turi patogius paplūdimius, su smulkiu ir šviesiu smėliu ir palengva gilėjančia jūra. Prie aukštesnės kategorijos viešbučių paplūdimiai žymiai skiriasi  nuo tipiškų miesto paplūdimių, todėl pasirenkant viešbutį būtina pasitikslinti kokį jis turi paplūdimį.

Kokie yra muitinės apribojimai Turkijoje?

Į Turkiją galima įvežti 2 l alkoholinių gėrimų, 600 vnt. cigarečių. Draudžiama iš šalies išvežti senovinius istorinę vertę turinčius daiktus. Išvežant naujus kilimus, būtinas pirkimo čekis, senovinius daiktus - spec. muziejų valdybos išduotas sertifikatas.