Žemėlapis

Apie kryptį

Turkijos kurortai – tikra atosotogų oazė. Skanus maistas, puikus aptarnavimas, paslaugūs ir visada pasiruošę padėti vietiniai. Kelionės į Turkiją metu užtikrinsime kokybišką poilsį, atotrūktį nuo rutinos, o „viskas įskaičiuota“ leis atsipalaiduoti dar labiau ir mėgautis draugų ar šeimos kompanija. Turkija labai mėgiama dėl turiningos dienos bei vakaro užsiėmimų ir animacijos programos. Čia jausiesi kaip tikras karalius!

Turkijos virtuvė

Turkijos virtuvė yra įvairiapusė, joje persipynusios europietiškos kulinarijos, Viduržemio jūros regiono ir Osmanų imperijos kulinarinio paveldo subtilybės. Kiekvienam Turkijos regionui būdingos tam tikros kulinarinės savybės ir bruožai, tačiau daugelis patiekalų populiarūs ir mėgiami visoje šalyje. Kemero regionas garsėja citrusiniais vaisiais, ypač apelsinais, kurie skinami gruodžio mėnesį. Turkų patiekaluose gausu įvairių prieskonių: petražolių, kmynų, juodųjų pipirų, paprikų, mėtų, čiobrelių ir kitų.

Kebabai – garsiausias turkiškas valgis. Beveik kiekvienas Turkijos rajonas turi savo ypatingąjį kebabą. Tai patiekalai iš marinuotos ar žalios jautienos arba avienos, kartais kepami ant iešmo, o kartais ant griliaus. Be mums žinomo Doner kebabo(gaminamo iš ant vertikalaus iešmo suvertos ir prie karšto griliaus besisukančios mėsos), čia gaminami šiša kebabai-kai mėsa pjaustoma nedideliais gabaliukais,(neretai kartu su daržovėmis) maunama ant iešmų ir kepama ant žarijų. Maltos mėsos kebabai- juos gaminant naudojama malta mėsa (kyima), kuri formuojama įvairiomis formomis ir kepama ant žarijų.

Kitas populiarus mėsos valgis – kotletai Kofte. Jie ruošiami su turkiškais prieskoniais, Bulgur kruopomis, ryžiais, daržovėmis.

Vienas iš pagrindinių turkų virtuvės patiekalų – plovas(pilav). Paplitusios dvi šio valgio rūšys: kvietinių kruopų arba ryžių plovas. Plovas iš kvietinių kruopų gaminamas su mėsa, nepjaustytais svogūnais, pjaustytais pomidorais, žaliomis paprikomis, pakepintomis svieste, verdamas jautienos sultinyje.

Menemen – tradicinis ir mėgiamas turkų patiekalas, ruošiamas iš kiaušinių, pomidorų, raudonųjų arba žaliųjų paprikų ir svogūnų, kartais dar naudojamas ir turkiškasis sūris pagamintas iš avies pieno. Prie šio patiekalo, kaip sudėtinė dalis, pateikiamos juodos arba žalios alyvuogės.

Dolma – patiekalas gaminamas iš įvairių daržovių. Skiriamos dvi dolmos rūšys: šalta, taip vadinama, alyvų aliejaus dolma.Ji paskaninama citrinos sultimis. Karšta dolma panaši į lietuviškus balandėlius, tačiau valgoma su jogurtu, kuris Turkijoje paprastai naudojamas tirštesnis ir yra švelnesnio skonio. Tradiciškai abu valgiai vyniojami į vynuogių lapus. Apvalkalui gali būti naudojami pipirai, baklažanai, cukinijos, moliūgai, pomidorai, burokų lapai ir daugybė kitų variantų. Pagal įdaromas daržoves dolma ir įgauna savo pavadinimus. Ruošiant įdarą, vienas svarbiausių ingredientų yra ryžiai, kurie maišomi su prieskoniais, smulkintomis daržovėmis, riešutais, uogomis, žalumynais, kartais mėsos faršu.

Sriubos Turkijoje yra gana tirštos ir primena tyrę.

Bici Bici (Adana) – nuostabus desertas, primenantis traškų ledkalnį saldžioje jūroje. Tai iš trinto ledo, cukraus pudros, krakmolo ir vaisių sulčių paruoštas gaivinantis skanėstas. Kiti saldumynai: įvairūs sluoksniuotos tešlos kepiniai, cukraus sirupu užpilti pyragėliai, chalva, šokoladinis pudingas ir t.t.

Tradiciniai turkiškų gėrimai: turkiška kava, turkiška arbata. Nacionalinis alkoholinis gėrimas raki-stipri anyžių skonio vynuogių degtinė, geriama gryna arba atskiesta vandeniu.

Papročiai ir ypatumai

Turkija skiriasi nuo kitų musulmoniškų valstybių. Prie to labiausiai prisidėjo šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas, sukūręs pirmąją regione pasaulietinę valstybę. Jo iniciatyva buvo panaikintas sultonatas, šariato įstatymai, religiniai teismai, uždrausta daugpatystė, moterims suteikta rinkimų teisė. Vietoje arabiškų įvesti lotyniški rašmenys, europietiškas kalendorius, priimta konstitucija ir civilinis kodeksas. Taigi, šio žmogaus nuopelnai Turkijos valstybei, milžiniški. Neatsitiktinai jis vadinamas nacijos tėvu ir visoje šalyje yra labai gerbiamas. Nepaisant pertvarkos Turkija yra musulmoniškas kraštas, todėl svečiai turėtų gerbti islamo papročius, ypač ramadano metu.

Turkija savo svečius pasitinka didžiule elgesio taisyklių įvairove. Dideliuose miestuose moterys skaromis prisidengia galvas tik eidamos į mečetę, o kaimo vietovėse galioja visai kiti papročiai. Turkai išpažįsta islamo sunitų tikėjimą. Pagal islamą, žmonių teisės yra abstrakti sąvoka, todėl moterų ir vyrų lygybės nėra. Turkams būdinga dora, patikimumas, vaišingumas, galantiškumas, tačiau kartais jie būna nuožmūs ir atkaklūs, nepasižymi punktualumu. Turkijoje egzistuoja itin subtilios ir nepageidaujamos temos: kurdų ir Kipro klausimas. Šių temų geriau vengti.

Turkijoje moteris gali gluminti savitas vyrų dėmesys, kurio vargiai ar sulauktumėte vakarietiškose šalyse. Turkams įprasta sveikintis nuoširdžiai apsikabinant ar pabučiuojant į abu skruostus. Užsieniečiams, išreiškiant simpatiją, ilgai spaudžiant ranką. Sveikinamasi tik dešine ranka, nes kairė laikoma nešvaria. Turkijoje priimtina už smulkias paslaugas palikti arbatpinigių – bakšišą. Restoranuose paprastai paliekama 5-10 proc. nuo sąskaitos sumos,o nešikams, kambarinėms ir autobuso vairuotojams apie 1 JAV dolerį.

Lankytojai įleidžiami į visas Turkijos mečetes, tačiau kitatikiams nereikėtų ten eiti maldos metu. Lankantis šventose vietose batus reikia palikti už durų. Moterims privalomos skaros ant galvos, vyrams kelnės arba šortai. Nemandagu ir neetiška mečetėje fotografuoti ir vaikščioti aplink besimeldžiančius žmones.

Musulmonai nevalgo kiaulienos, o į alkoholio vartojimą žiūri gana laisvai, ypač vakarinių regionų didmiesčiuose, nors musulmonų religija tikintiesiems apskritai draudžia naudoti alkoholį.
Turkijoje visur būtina derėtis. Tai savotiška pramoga ir turkų gyvenimo būdas. Kainas galima čia „numušti“ per pusę ar net daugiau. Turkai derybų metu niekada nekelia balso, neįžeidžia, visada maloniai šypsosi, kai kurie bičiuliškai patapšnoja per petį.

Aktyvus poilsis

Džipų safaris, turai dviračiais, jodinėjimas žirgais, iškylos jachtomis, žvejyba atviroje jūroje, buriavimas, banglenčių sportas,  motorizuotas vandens  sportas.

Asmens dokumentai

Į Turkiją galima vykti tik turint galiojantį pasą (asmens tapatybės kortelė netinka). Pasas, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Turkija reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.

Į Turkiją be vizų gali vykti Lietuvos Respublikos piliečiai, vykstantys turistiniais tikslais ne ilgesniam kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui.